UŽ PASIRINKIMĄ

ŠEIMOS DIENĄ APGINK ŠEIMŲ IR VAIKŲ LYGYBĘ!

Gegužės 15 d. 11 val. renkamės prie Seimo į Nepriklausomybės aikštę pasisakyti už planuotas bei nediskriminuojamas šeimas!

Lietuvos Seimas gegužės 15 dieną svarstys Šeimos politikos koncepciją, pagal kurią vienišos motinos, vieniši tėčiai, našliai, našlės, išsiskyrusios šeimos ar partnerystėje auginantys vaikus nepripažįstami šeimomis ir nepalaikomi valstybės. Remiantis šia koncepcija, prie kurios bus derinami kiti įstatymai bei teisės aktai, tik santuoka grindžiamoms šeimoms bus teikiamos įvairios lengvatos - nuo paramos įsigyjant būstą iki pirmenybės priimant į valstybės tarnybą.

Piketu prie Seimo gegužės 15 d. 11 val. atkreipsime parlamentarų dėmesį, jog minėta Šeimos politikos koncepcija ignoruoja realybę – pagal statistiką, šiuo metu trečdalis Lietuvos vaikų gimsta ne santuokos pagrindu sukurtose šeimose. Manome, jog jie nusipelno tokio pat valstybės dėmesio bei palaikymo, kaip ir santuokoje gimę jų bendraamžiai.

Jei dabar nepareikšime tvirto protesto, kyla reali grėsmė, kad Seimas įtvirtins diskriminuojančią valstybinę šeimos koncepciją jau gegužės 15-ą dieną. Po to beliks priimti antikonstitucines priemones siūlantį Paramos šeimai pagrindų įstatymą bei abortus siekiantį uždrausti Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymą.

Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Neleiskime Seimui diktuoti, kas yra šeima. Pasisakykime už galimybę planuoti savo šeimas ir būti vienodai gerbiami ir palaikomi valstybės!

LAUKIAME VISŲ SU ŠEIMOMIS, VAIKAIS, DRAUGAIS IR PO VIENĄ KETVIRTADENĮ, GEGUŽĖS 15 d. 11 val. PRIE SEIMO!

Piketo gegužės 15 d. programa:

11.00 Pradžia, oficialūs organizatorių bei dalyvių pasisakymai

11.30 Ištraukos iš Lenkijoje išleisto rinkinio “Šiuolaikinis pragaras moterims: lenkių istorijos”

11.45 Teatralizuotas “Jurgeli, meistreli…” žaidimas

12.00 Teatralizuota nuotakų eisena link Vyriausybės “Noriu į valstybės tarnybą”

Organizatoriai: kampanija “Už pasirinkimą”.

Priklausomybių ir susijusiose srityse veikianti nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija “Galiu Gyventi” šiandien išplatino kreipimąsi valdžios institucijoms, kuriame išreiškia susirūpinimą dėl ketinamo priimti Lietuvoje abortus draudžiančio įstatymo neigiamų pasekmių ir ragina sutelkti dėmesį į alternatyvių ir efektyvesnių priemonių, sprendžiant nepageidaujamo nėštumo nutraukimo problemą, plėtojimą.

Prasidėjus vis aštresnėms diskusijoms ir įsibėgėjus Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto svarstymams Seimo komitetuose, koalicija „Galiu gyventi“ yra susirūpinusi tokio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo pasekmėmis, todėl nori išreikšti savo poziciją šiuo klausimu.

Daugiau nei dvejus metus veikianti koalicija „Galiu gyventi“, vienijanti specialistus ir nevyriausybines organizacijas, dirbančias su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis bei siekianti saugios ir sveikos visuomenės, mano kad:

• 
  

  Abortas, kaip šeimos planavimo priemonė naudotina tik kraštutiniais atvejais, tačiau kiekvienas toks atvejis yra labai individualus, todėl neįmanoma visų išimčių apibrėžti įstatyme. Visiškas abortų uždraudimas kiekvienos išimties atveju neabejotinai turės neigiamų socialinių, medicininių, kriminologinių, ekonominių pasekmių, kurios darys tiesioginę įtaką ne tik motinai, vaikui, bet ir visai visuomenei.



• 
  

  Bendras dirbtinių abortų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja (LR Statistikos departamento duomenimis nuo 31083 atvejų 1995 metais sumažėjo iki 9536 atvejų 2006 metais). Toks rezultatas, sąlygotas ne draudimo, o savanoriško apsisprendimo, yra daug pozityvesnis moters, vaiko ir visos valstybės atžvilgiu. Tačiau daugėja nepageidaujamų nėštumų ir abortų tarp jaunų, nuo 15 iki 19 metų merginų ir moterų, o taip pat tarp moterų, užsikrėtusių ŽIV. Įstatymu uždraudus abortus būtent šių grupių moterys bus priverstos gimdyti nelaukiamus vaikus, kuriais pačios negalės pasirūpinti.



• 
  

  Nors ŽIV užsikrėtusių nėščiųjų profilaktinis gydymas antiretrovirusiniais vaistais sumažina vaisiaus tikimybę užsikrėsti nuo 34 iki 2 procentų, AIDS kol kas yra nepagydoma liga. Valstybė, versdama šias moteris gimdyti, pasmerks jų vaikus gyvenimui be motinos globos, o dalį netgi pavers našlaičiais.



• 
  

  Moterys priklausomos nuo alkoholio ir/ar narkotikų turi turėti teisę apsispręsti, gimdyti ar daryti abortą, nes:

  
  
  
  
  • 
    

    medicinoje yra įrodytas motinos vartojamo alkoholio teratogeninis poveikis žmogaus embrionui. Tikėtinas ir cheminių narkotinių medžiagų, jų priemaišų, tabako neigiamas poveikis į žmogaus embrioną, ypač ankstyvose nėštumo fazėse. Motinos, priklausomos nuo narkotikų ir alkoholio, dėl savo gyvenimo būdo dažnai pavėluotai sužino, kad yra pastojusios, kai alkoholis, narkotikai, tabakas dėl savo toksinio poveikio jau neigiamai paveikė embrioną;

  
  
  • 
    

    dėl priklausomybės tokios motinos dažnai negali pilnai pasirūpinti net savimi, gydymo kursas labai sudėtingas ir ilgas; nepageidaujamas gimdymas galėtų tik pasunkinti ir pailginti šį procesą, o kūdikis tuo metu liktų be pilnavertės motiniškos priežiūros;

  
  
  • 
    

    motinos, būdamos priverstos gimdyti neatsižvelgiant į buvusį savo ar vaiko tėvo alkoholio, narkotikų, psichotropinių vaistų vartojimą, pagimdžiusios kūdikius su apsigimimo požymiais, patirs gilią psichologinę krizę, kuri gali vesti prie savižudybės.



• 
  

  Motinos dėl savo ir/ar būsimo vaiko tėvo buvusių ir/ar esamų sunkių, paveldimų psichikos sutrikimų, galimo vartotų ar vartojamų psichotropinių vaistų neigiamo poveikio vaisiui nėštumo metu, negalėdamos atlikti aborto rizikuoja patirti ilgalaikį stresą dėl būsimo kūdikio sveikatos.



• 
  

  Tik trys ES šalys yra priėmusius panašius draudžiamuosius įstatymus. Šaltiniai teigia, kad Lenkijoje uždraudus abortus kasmet nelegaliai atliekama 80–200 tūkst. abortų, 16 tūkst. moterų nutraukti nėštumą vyksta į kaimynines šalis, apie 7000 Airijos moterų kasmet nėštumo nutraukimas atliekamas Anglijoje ar Velse. Uždraudus abortus Lietuvoje, tikėtinas panašus abortų „turizmas“ arba nelegalūs abortai, kurie gali padidinti motinų mirtingumą (Rumunijoje abortų uždraudimas 1966–1989 m. padidino motinų mirtingumą nuo 20 iki 142 šimtui tūkstančių gyvų gimusiųjų (WHO, 1998)).



• 
  

  Europos tarybos rezoliucija „Saugus ir legalus abortas Europoje“ – dokumentas, pasisakantis už legalų, moterims prieinamą abortą Europoje, ragina Europos šalis dekriminalizuoti abortą, garantuoti moterims saugų abortą, sudaryti sąlygas moterims pasirinkti.



• 
  

  Europos žmogaus teisių konvencija negina negimusio kūdikio teisės į gyvybę, nes asmens teisė į gyvybę negali būti taikoma embriono ir negimusio vaisiaus atžvilgiu. Motinos apsisprendimo teisė, turėti vaiką ar ne, turėtų būti prioritetinė sprendžiant abortų klausimus.



• 
  

  Priverstinis neštumo nutraukimo draudimas prieštarauja LR Konstitucijos 22 straipsniui, kuris teigia, kad ,,žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“.



• 
  

  Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekte aprašytos sąvokos (,,vaikas prenatalinėje fazėje“, ,,pradėto vaiko“ ir kt.) neatitinka kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamų sąvokų, todėl tai iš esmės pakeistų Lietuvoje nusistovėjusią gyvybės sampratą. Abortas – individualus humaniškumo, moralumo klausimas, kuris yra priklausomas nuo religijos, vertybių, įsitikinimų ir daugelio kitų dalykų, kurių paprastai nereguliuoja teisės aktai. Tai asmeninis apsisprendimas, kuris turės įtakos tik sprendimą priimančiam asmeniui. Įstatymas, draudžiantis abortus - jau valstybinis reguliavimas, kurio pasekmes neišvengiamai pajus visa visuomenė.

Abortų skaičius gali ir turi būti sumažintas. Šiam tikslui pasiekti turi būti išanalizuotos nepageidaujamo neštumo priežastys ir numatyti veiksmai joms šalinti. Šių priemonių potencialas Lietuvoje yra menkai išnaudojamas. Įstatymas reglamentuojantis priverstinį gimdymą, problemų, kurias sukelia nepageidaujamas neštumas neišspręs, jų tik padaugės. Kuriant sveiką ir saugią visuomenę, kai kalbama apie tokią jautrią ir įvairialypę temą kaip naujos gyvybės atsiradimas arba neatsiradimas, pozityviausia būtų plėtoti lytinį švietimą mokykloje, stiprinti šeimos vertybes, šviesti visuomenę apie įvairias kitas šeimos planavimo priemones, sulyginti kontracepcijos priemonių kainų ir darbo užmokesčio santykį šalyje, vykdyti kitas visuomenines programas, kurios orientuotos į vertybes, žinojimą, prieinamumą ir laisvą apsisprendimą.

Annos istorija

Man yra sunku pasakoti šią istoriją. Aš stengiuosi negalvoti apie tai, nes kitaip vėl negalėsiu užmigti naktimis.

Šią istoriją jau pasakojau Lidia Ostaowska, žurnalistei iš Wyborcza Gazette ir mano istorija buvo išspausdinta 2004 m. kovo 9 d., pavadinta ,,Daktarų baimė“.

Man yra 28 metai. Aš norėjau nutraukti nėštumą dėl sveikatos priežasčių. Aš turiu sunkų venų nepakankamumą. Nėštumas tik pablogintų kraujagyslių sistemos stovį. Kitas nėštumas ir gimdymas reikštų kojų operaciją ir reabilitaciją, kuri turėtų trukti nemažiau kelių mėnesių. Aš auginu viena pati tris mažus vaikus.

Man jau buvo atlikta viena operacija, tačiau liga ir toliau progresuoja su kiekvienu nėštumu. Dabar mano kairioji koja yra ištinusi ir yra violetinės spalvos iki pat kirkšnio, mano pėda netelpa į batą. Mano dešiniojoje kojoje yra sustorėjimai po oda ir išsiplėtusios venos. Turiu problemų stovint ir vaikščiojant. Nėštumo metu negalėjau naudoti nuskausminamųjų. Dėl savo ligos negaliu naudoti spiralės ir hormoninių kontraceptinių tablečių. Po paskutinio gimdymo aš prašiau, kad man būtų atlikta sterilizacija, tačiau man buvo pasakyta, jog ši procedūra yra nelegali Lenkijoje. Taigi vienintelė kontraceptinė priemonė, kurią aš galiu naudoti – tai prezervatyvai. Tačiau prezervatyvas plyšo.

Aš nenorėjau gimdyti. Iš alimentų fondo aš gaunu 250 zlotų (62 Eurus) už kiekvieną vaiką per mėnesį. Aš sergu, mano berniukai turi astmą, aš negaliu leisti sau pirkti vaistus ir inhaliatorius, neturiu pinigų nešioti specialių kelnių prieš venų plėtimąsi, nes jie kainuoja 200 zlotų (50 Eurų). Taigi po sąskaitų apmokėjimo nebelieka pinigų tokioms išlaidoms.

Aš nusprendžiau darytis abortą dėl sveikatos. Po savo venų operacijos, man buvo liepta gulėti lovoje. Tuo metu man truputį padėdavo mano vyras, tačiau kai jisai sužinojo, kad aš vėl laukiuosi, jis dingo. Aš iki šiol nežinau, kur jis yra. Kai aš pagimdysiu, mano kojų būklė bus baisi. Ligoninė, reabilitacija… Ir teismas atims iš manęs vaikus.

Aš maniau (kaip ir daugelis lenkų mano), kad abortai buvo visiškai nelegalūs Lenkijoje ir kad vėliau moterys net gali patekti į kalėjimą. Todėl aš pasirinkau privačią kliniką, o ne valstybinę. Ten abortas kainuoja 2500 zlotų (625 Eurus). Aš paklausiau, ar galėčiau mokėti dalimis, tačiau ginekologas nesutiko. Aš bandžiau gauti paskolą banke, tačiau man nepatvirtino. Kitame banke gavau 300 zlotų.

Laikas bėgo. Sausio mėnesį, draugei parekomendavus, susisiekiau su Moterų ir šeimos planavimo federacija. Tuomet išgirdau, jog abortas yra legalus, jeigu gresia pavojus moters sveikatai. Jie patarė gauti pažymą apie mano venų būklę iš klinikos, kurioje gydžiausi. Daktaro diagnozė buvo tokia: ,,Pacientė turi didelę riziką komplikacijoms dėl kraujo krešulių. Trombozės atveju pacientės gyvybei gręsia pavojus (ji yra jau dabar rizikos grupėj)“. Jis taip pat pažymėjo, jog su kiekvienu nėštumu mano sveikata blogėja.

Jis nepaminėjo, kad aš esu nėščia, nes jis to nežinojo: aš buvau per daug išsigandusi jam tai pasakyti. Šį dokumentą aš pristačiau rajono ligoninėj ir paprašiau man atlikti abortą. Tačiau daktarui tai nepasirodė svarbu ir jis paklausė, ar tik aš nejuokauju. Aš nežinojau, ką daryti. Nusižudyti? Tačiau to negalėjau padaryti dėl savo sūnų. Aš pati užaugau vaikų namuose.

Kai grįžau namo, aš tiesiog išvirkščiau langų ploviklio skysčio sau į pilvą. Aš vėmiau ir nualpau. Kadangi bijojau būti nubausta, nekviečiau greitosios. Deja, persileidimas neįvyko. Matyt, buvo per prastas ir per pigus skystis. Man labai gaila, kad negalėjau sau leisti Domestos. Vienas iš jo ingredientų yra chlorinas, kuris yra labiau graužiantis.

Federacija man padėjo išsikovoti paslaugas, kurios man priklauso. Aš nuėjau pas savo venų gydytoją dar kartą, šį kartą jau su žurnaliste Lidia Osta³owska iš laikraščio Wyborcza Gazette, tačiau į gydytojo kabinetą įėjau viena. Aš paprašiau gydytojo pridėti dar vieną sakinį prie mano diagnozės: ,,Nėštumas kelia riziką pacientės sveikatai.“

Kabinetą palikau verkdama, nes jis nesutiko parašyti to sakinio. Jis bijojo patekti į kalėjimą. Lidia Osta³owska kalbėjosi su juo vėliau. Jis jai paaiškino, jog venų išsiplėtimas pats savaime negresia gyvybei, tačiau tokia galimybė atsirastų, jei atsirastų trombozės komplikacijos. Tačiau jis nežinojo, ar bus trombozė. Taip pat jis paminėjo, jog yra daug moterų, turinčių šią problemą ir medicina joms gali padėti. Jis paminėjo, jog ir aborto metu gali būti krešulių, o tuomet teismas paklaustų: kas davė sutikimą abortui?

Federacija pristatė mano atvejį Prof. Stanis³aw Radowicki, nacionaliniam konsultantui ginekologijos bei akušerijos klausimais. Profesorius pasakė, kad netgi trombozė nėra pakankama priežastis abortui. Profesorius taip pat suabejojo kraujagyslių chirurgų nuomone, nes teigė, jog nieko nenusimano apie nėštumą.

Du mėnesius aš bandžiau gauti legaliam abortui, tačiau nieko nepasiekiau.

Federacija man suorganizavo vizitą į ginekologijos kabinetą ligoninėje, kurioje po kelių mėnesių turėjau gimdyti. Tenai man buvo patarta po gimdymo atiduoti vaiką įvaikinimui.

Niekas nežinojo, jog kartą aš jau buvau tai padariusi ir po to turėjau gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Aš iki šiol išgyvenu skausmą dėl tos mergaitės, nors jau praėjo keleri metai nuo tada.

Aš daugiau nebandžiau nutraukti nėštumo pati. Aš bijojau numirti ir palikti savo sūnus našlaičiais. Ir net jeigu aš būčiau išgyvenusi, aš visą laiką jausčiau kaltę, nes tas vaikelis jau būtų buvęs pas mane 5 mėnesius. 

Aš sutikau atiduoti savo vaiką įvaikinimui su dviem sąlygom: aš gimdysiu su cezario pjūviu, nematysiu to kūdikio ir kad man bus atlikta sterilizacija, net jei tai buvo nelegalu. Aš maldavau skyriaus vadovo tai padaryti, jis sutiko ir liepė mano gydytojui tai padaryti.

Cezario metu dalyvavo ir dvi seselės. Viena mane ramino, o kita mane bandė įtikinti, kad neatiduočiau kūdikio įvaikinimui. Ji sakė, jeigu aš turiu tris vaikus ir išgyvenau, išgyvensiu ir su ketvirtuoju. Aš jaučiausi lyg spąstuose. Aš galvojau apie savo kiaušintakius.

Grįžau namo viena. Aš jaučiau tiktai vieną dalyką: aš labai ilgėjausi kažko, o to kažko nebebuvo.

Kai aš matydavau mamas su vaikais, tai mane labai paveikdavo. Aš verkdavau, nes tik mamos, kurios yra blogos, neverkia ir negalvoja.

Aš nenorėjau atiduoti vaikelio, bet aš turėjau tai padaryti. Dar turėjau šešias savaites apmąstymui. Aš pasirašiau, nes supratau, jog nebegalėčiau išsiversti su dar vienu vaiku.

Mano sveikata pablogėjo. Mano vyriausiasis sūnus suprato mano nėštumą ir dabar klausinėja apie kūdikį. Aš jam pasakiau, kad jis dabar yra pas tetą.

Aš jaučiuosi blogai, nes tai padariau prieš savo valią. Daktarai mane privertė tai padaryti. Po cezario, daktarai nenoėjo daugiau su manimi kalbėti. Jie pyko ant manęs ir aš bijojau jų paklausti, ar jie man atliko sterilizaciją. Net dabar aš to nežinau.

Aš tikėjau Federacija, jog jie padės man kovoti už savo teises. Aš tikėjau Wyborcza Gazette. Galiausiai aš supratau, kad niekas man negalėjo padėti ir nepadės. Lenkijoje taip jau yra, kad vadovauja tie, kurie gali leisti sau turėti vaikų. Jie nori, kad Lenkija didėtų kitų sąskaita. Motinos turėtų gimdyti ir auginti vaikus, o jeigu jos negali to daryti, kad atiduotų vaikus. Jie visiškai negalvoja, ką tai reiškia.

Šiandien prie Seimo antrą dieną vyko neterminuota budėjimo akcija už planuotas ir nediskriminuojamas šeimas. Įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai tokiu būdu siekia pareikšti protestą dėl Seime svarstomų žmogaus teises pažeidžiančių įstatymų projektų. Rytoj, šeštadienį, 10 val. budėjimas tęsis. Aktyvistai kviečia visuomenę prisijungti prie akcijos ir tokiu būdu protestuoti prieš skandalingus įstatymus.

Šiuo metu Seime svarstomi du kontroversiški įstatymai: gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas, kuriuo ketinama praktiškai uždrausti abortus bei valstybinė šeimos politikos koncepcija, pagal kurią diskriminuojamos visos šeimos formos, išskyrus vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtą šeimą. Akcija tęsis tol, kol Seimo nariai išgirs protestuotojų argumentus.

Šiandien su „budėtojais“ susitiko Seimo narė Marija Aušrinė Povilionienė. Ji nėra akcijos organizatorė, tačiau, anot akcijos dalyvių, ji bene vienintelė Seime aiškiai pasisako prieš gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymą bei  valstybinės šeimos politikos koncepcijos projektą.

„Budėtojai“ tvirtina, kad kovodami prieš diskriminuojančią valstybinę šeimos koncepciją nenori atimti paramos iš „normalių šeimų“. Šiuo metu valstybė moka išmokas vaikams augantiems šeimose (apie 100 litų per mėnesį vaikui iki 3 metų ir apie 50 litų per mėnesį vyresniam nei trys metai). Tačiau griežtai apibrėžus, kas valstybei yra šeima ir kas – nėra, „nestandartinės“ šeimos: vienišos mamos, išsiskyrusios, netekėjusios, ar kiti globėjai gali netekti teisės į minėtą paramą. Akcijos dalyviai reikalauja nediskriminuoti vaikų dėl jų tėvų statuso.

„Budėtojai“ toliau kviečia visuomenę prisijungti. Šiandien jie susirinko su plakatais bei vėliava su užrašu „moters kūnas – karo laukas“. Gegužės devintoji – pergalės prieš fašizmą diena.  O ar patirs pergalės skonį „budėtojai“? Rytoj, šeštadienį, jie vėl rinksis prie seimo rūmų ir taikiai „kariaus“, kad tautos rinkti atstovai išgirstų jų balsus. Laiko liko nedaug. Jei visuomenė nepareikš tvirto protesto dabar, kyla reali grėsmė, kad Seimas įtvirtins diskriminuojančią valstybinę šeimos koncepciją jau gegužės 15-ą dieną.

Moterys visais laikais netikėtai ir ne savo noru pastodavo - ir visada rasdavo būdų nutraukti nėštumus. Tačiau ne visada jos tai galėdavo padaryti saugiai, legaliai ir gauti medicininę pagalbą.
Laikais, kai abortai būdavo nelegalūs, moterys imdavosi drąstiškų priemonių - atlikdavo nelegalius abortus pas šundaktarius arba bandydavo pasidaryti abortą pačios. Atlikdamos abortą pačios, jos įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio ar kitų toksiškų skysčių, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisių aštriais daiktais arba stengdavosi išsigramdyti gimdos sieneles aštriais įrankiais, įsikišdamos juos pro gimdos kaklelį. Atlankstytas vielinės pakabos “kablys” JAV iki 1973 m. irgi buvo naudojamas kaip įrankis atlikti abortą, stengiantis juo pašalinti vaisių. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, peritonito, nukraujavimo. Nuo tų laikų pakaba yra kriminalinių abortų simbolis, kurį dažnai naudoja už saugius ir prieinamus abortus kovojančios organizacijos.  Abortų draudimo sąlygoti kriminaliniai abortai pražudė daugybė moterų ir neišgelbėjo nei vieno kūdikio.
Daugumai šiuolaikinių moterų vielinė pakaba yra tiesiog vielinė pakaba. Norėtume, kad taip ir liktų.

Budintis protestas prie Seimo: “Reprodukcinės teisės - žmogaus teisės”